Taigi, ko mums reiks.
Kelių didesnių bulvių (priklausys nuo valgytojų gausos ir pasiryžimo)
Gabalėlio lašinukų (kuo daugiau raumenuko, tuo skaniau)
Bulvė su turiningu (skaniu) vidiniu pasauliu |
Šalavijo ar raudonėlio lapelių (originaliame recepte naudojamas šalavijas, bet raudonėlis puikiai tiko ir pritiko)
druskos, pipirų
Ir kas gi toliau
O toliau, nuskutame ir nuplauname bulves, nebūtinai ta tvarka, išskaptuojame jų viduriuką. Tam naudojau bulvių skustuką. Jis padaro tobulą ertmę per visą bulvę. Tada atpjauname ploną griežinėlį lašinukų, griežinėlį česnako, suvyniojame juos ir apsukame lapeliu raudonėlio ir sukišame į bulvę. Ta padarome dar n kartų, kai n reikšmė yra lygi turimų bulvių skaičiui. Patalpinę įdarą į kiekvieną bulvę, ertmes užkaišome bulvių gabaliukais, likusiais išskaptavus bulvę. Bulves brutaliai subadome šakute, ištepame aliejumi, druska ir pipirais, sudedame į skradą ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių pagal poną Celsijų. Kepame tol, kol jaučiame, kad jau atėjo metas skanauti. Ir vėl - nom nom nom.
P.S. Jei dirbsite neįdomų darbą ~ keturias valandas, palaikomi tik vilties, kad orkaitėje rasite dar kelias šitaip keptas bulves, tikėkitės, kad jums nenutiks taip kaip man - atidariusi orkaitės dureles, aš radau tik varganas folijos draiskanas, besiplaikstančias kaip sudžiūvę žolių tumulai po aliejuotas orkaitės prerijas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą